Sentimentai ir noras garsinti gimtąjį kraštą

Rita Šemelytė.  Šeimininkė, 2008, lapkričio 5 d., p. 6

Sentimentai ir noras garsinti gimtąjį kraštą

„Jauni veržiasi iš namų, o seni ieško kelio į juos

sugrįžti“, – sako sena liaudies išmintis. Tam

pritaria Vilniaus ukmergiečių bendruomenės

pirmininkė Regina Škuropad. Prieš trejus

metus kilusi idėja suburti sostinėje gyvenančius

kraštiečius sulaukė pritarimo ir palaikymo.

Bendruomenės nariai nesėdi sudėję rankų.

Ateityje tikimasi sutelkti visoje Lietuvoje ir už

jos ribų išsibarsčiusius gimtojo krašto žmones.

 

Sveikas, kraštieti

Ar gali būti gardesnis vanduo, nei pasemtas iš tėviškės šulinio, skanesnis sūris ir duona, nei iš gimtojo krašto, mielesnė tarmė, nei girdėta nuo vaikystės?

Laimingi tie, kurie turi galimybę sugrįžti į savo tėviškę. Bet yra ir tokių, kurie nebeturi pas ką nuvažiuoti, neliko nė ženklo ir buvusios gimtosios sodybos. Ar jie jaučia sentimentų savo tėvų kraštui? Nuo Ukmergės kilusi, Vilniuje gyvenanti Regina Škuropad įsitikino, kad tėviškės trauka neišblėsta, kad gimtosios vietos gali tapti bendra idėja, suburianti žmones.

„Dėl visko kaltas lietuviškas charakteris – visi kažką daro, kuo mes prastesni? Dirbdama Seimo kanceliarijoje tarp savo bendradarbių sutikau apie dvidešimt kraštiečių. Tai mane nustebino. Pabendravusi įsitikinau, kad visi palaiko idėją susiburti ir savo veiklą skirti gimtajam kraštui“, – sako Regina Škuropad.

Tokia buvo pradžia. Būdama veikli moteris, R. Škuropad ėmėsi iniciatyvos: „Kraštiečius surasdavau įvairiai. Tarkime, išgirstu, kad vienas gydytojas – buvęs ukmergietis. Atsiverčiu telefonų knygą. Randu penkis žmones tokia pačia pavarde. Tenka skambinti visiems iš eilės, bet pataikau iš pirmo karto. Prisistatau, kad esu nuo Pabaisko. Pirmoji reakcija – nuostaba, o paskui labai geranoriškas bendravimas.“

Vienija gimtinė

Bendruomenė buvo įkurta 2005 m. ir vienija iš Ukmergės krašto kilusius, dabar Vilniuje gyvenančius ir dirbančius žmones, kupinus kilnių sumanymų, idėjų puoselėti ir gražinti savo gimtąjį kraštą. „Tikimės, kad nuo didžiulio sostinės šurmulio, nesibaigiančių darbų gausos pavargę kraštiečiai saviškių būryje, prisiminimais sugrįždami į gimtąsias vietas, ras sielos atgaivą, prie diskusijų stalo gims naujų idėjų, pasiūlymų garsinti savąjį kraštą ir jame gyvenančių žmonių darbus. Pasitelkę profesinę patirtį galime prisidėti prie tolesnės Ukmergės krašto kultūrinės plėtotės, konkrečiais darbais paremti įvairiapusę veiklą saugant krašto istorijos, kultūros bei gamtos paveldą. Norime palaikyti ryšius su kraštiečiais, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos, dalyvauti koncertinėje, švietėjiš- koje, mokslinėje veikloje. Norėdami kuo plačiau paskleisti informaciją apie savo veiklą, sukūrėme internetinę svetainę. Panaudodami šiuolaikines technologijas, norime pritraukti jaunesniąją kartą. Juk ne paslaptis, kad tokiose bendruomenėse buriasi pagyvenę žmonės, kuriuos traukia grįžti į savo vaikystės vietas“, – teigia bendruomenės pirmininkė Regina Škuropad.

Tarybos veikla

Ukmergiečių bendruomenė vienija apie 100 narių. „Tai nėra formalus skaičius. Bendraujame, susitinkame. Nors kol kas bendruomenėje tik vilniečiai, bet vienas mūsų tikslų – suburti kraštiečius ne tik iš visos Lietuvos, bet ir išsibarsčiusius po pasaulį“, – dalijasi ateities planais ukmergietė.

Bendruomenei vadovauja taryba, kuri reguliariai posėdžiauja. Bet visi jos nariai yra labai užimti, dirbantys žmonės, todėl kartais pasinaudoja ir internetu, kad aptartų visus reikalus: „Pasidalijome sritimis, kurias geriausiai išmanome. Taip pat kiekvienas kuruoja tą teritoriją, iš kurios yra kilęs“. Televizijos režisierė Liucija Buckuvienė rašo scenarijus bendruomenės renginiams ir juos veda.

Kitas bendruomenės tikslas – atstovauti Ukmergės kraštui įvairiose visuomeninėse organizacijose. Tenka ieškoti ir rėmėjų, nes metinis nario mokestis – minimalus.

Atskira sritis – socialinė veikla, labdaringa pagalba skurdžiai gyvenantiesiems. Bendruomenės narys Jonas Galalis ir partneriai iš Olandijos antrus metus teikia labdarą Ukmergės nestacionarių socialinių paslaugų centrui.

Ateities planai

Planai ir užsibrėžti tikslai įgyvendinami projektine veikla, renginiais, susitikimais su žymiais kraštiečiais, išvykomis į Ukmergės rajoną. Taip pat leidžiami lankstinukai, knygos, kompaktinės plokštelės apie gimtinę. Praeitais metais LR Seime buvo surengta Ukmergės fotografų paroda “Ukmergė ir ukmergiškiai”, skirta 215-ųjų miesto teisių grąžinimo Ukmergei metinėms. Bendruomenės narės Birutė Babravičienė ir Liucija Buckuvienė parengė ir išleido gausiai iliustruotą leidinį “Ukmergė”, kurį rajono vadovai dovanoja Ukmergės rajono svečiams ir partneriams iš užsienio.

Bendruomenė rengia ir dalyvauja įgyvendinant Ukmergės krašto kultūros plėtros programas ir projektus, dalyvauja kultūrinio bendradarbiavimo programose. Kartu su Ukmergės rajono Vlado Šlaito viešąja biblioteka vykdė projektą “Po Žemaitkiemio dangumi”, pagerbė poeto V. Šlaito atminimą, nupirko kaštonų sodinukus ir pasodino jų alėją. Šį rudenį bendruomenė taip pat vyko į Žemaitkiemį, dalyvavo paminklo ant poeto motinos kapo atidengimo iškilmėse.

Kartu su Krašto apsaugos ministerija ir Gynybos štabu pasodintas Lietuvos kariuomenės ąžuolynas Pabaisko mūšio vietoje.

Daug įdomių žmonių išaugino Želvos kraštas. Jiems buvo skirtas vienas vakaras, kuriame pristatytas kraštietės Vandos Kinderytės–Budrienės istorinis romanas „Vėtrungė“.

Ateityje planuojama nuvažiuoti į Siesikus ir kitas seniūnijas, artimiau susipažinti su ten gyvenančiais žmonėmis, sužinoti, kuo ypatingas kiekvienas kampelis. Šiais metais vyko Vilniaus ukmergiečių ir Taujėnų seniūnijos bendruomenių vakaronė. Atvyko per 40 žmonių su programa ir gardžia koše. Linksma vakaronė nuteikė bendrai veiklai.

Tikimasi prisidėti ir prie prezidento A. Smetonos gimtinės Užulėnio kaime išsaugojimo.

„Yra vietų, apie kurias norisi kalbėti plačiau. Pabaiske stovi unikali Švč. Trejybės bažnyčia, kurioje yra barokiniai vargonai. 2006 m. surengti šventiniai renginiai, skirti bažnyčios 750-ųjų metinių paminėjimui. Dėsime visas pastangas, kad šis objektas būtų įtrauktas į saugotinų kultūros vertybių registrą. Vertas dėmesio ir dvarų žiedas Ukmergės rajone. Tačiau daug kas apleista, netvarkoma“, – sako R. Škuropad.

Pasak pirmininkės, bendruomenėje yra žmonių iš viso rajono. Jiems malonu sugrįžti namo, nors kai kurie nebeturi tokios vietos: „Liko tik artimųjų kapai. Bet amžius toks, kad ir į kapines nuvažiuoti per sunku. Tad ateina pas mus, bendravimas su kraštiečiais širdį paglosto, išgirsta ir tarmišką šneką. Bendruomenės nariai kartu šventė Kalėdas, Atvelykį. Šokom, trypėm užmiršę amžių ir ligas“, – sako nenuilstanti ukmergiečių bendruomenės pirmininkė Regina Škuropad, visada po renginių ir išvykų išgirstanti kraštiečių klausimą: „Kada susirinksime vėl?“

Posted in 2008, Publikacijos, Spaudos puslapiuose.