„Eskizų“ atradimai Vilniuje

Jolita Žurauskienė

Ukmergės krašto istorinės ir kultūrinės atminties metraštis Deltuvos almanachas „Eskizai“ – vienintelis Vilniaus regione. Kovo pabaigoje naujausio numerio apie istorinių Deltuvos žemių praeities ir nūdienos kultūros kelią pristatymas vyko sostinėje. Vilniaus ukmergiškių ben- druomenės pirmininkė Regina Škuropad į sostinės įgulos karininkų ramovę sukvietė ne tik kraštiečius, bet ir tautiečius, neabejingus Lietuvos krašto paveldui ir kuriančiam žmogui. „Jau 20 metų sulig kiekvienu poligrafiškai gražiu numeriu iš naujo atrandame savo kraštą ir žmones“, – pabrėžė R. Škuropad.

 Nyksta kaimai

„Eskizų“ redaktorius Vytautas Česnaitis, pristatęs pirmąjį žurnalo numerį, kuris yra tik penkių spaudos lankų apimties, pasidžiaugė dabartiniu solidžiu leidiniu ir gausiomis redkolegijos gretomis. Naujame numeryje daug dėmesio skirta Šešuolių parapijai, prisimintas tapytojas, grafikas Audrius Puipa bei jo darbai, žurnalistas, dramaturgas Jurgis Arnas Šaltenis, tautodailininkas Valentas Butkus ir jo drožyba, Lietuvos kariuomenės viršila Jonas Misiūnas, kiti. Nuostabų Aukštaitijos kampelį – Šešuolius, pagarsino istorikas Stanislovas Budraitis. Prieš penkerius metus vilnietis pedagogas atsisveikino su sosti- nės gyvenimu ir persikėlė į mažą provincijos miestelį, kurį pamilo. „Susidomėjęs šio krašto paveldu išvažinėjau visus Šešuolių seniūnijos kaimelius ir išleidau knygelę „Šešuolių seniūnijos kryžiai ir koplytstulpiai“. Sutikau daug nuostabių žmonių, žavėjausi jų nuoširdumu“, – renginyje kalbėjo S. Budraitis. Vyras akcentavo, kad pastaraisiais metais sparčiai nyksta kaimai. Jis pastebėjo, kad dabar Šešuolių seniūnijoje yra 38 kaimai, nors prieš 15 metų jų buvo 47, kai kuriuose jų gyvena tik po du žmones. S. Budraitis paminėjo radęs kelis namus, kuriuose išlikusi senovinė molinė asla. Pasak jo, vartydamas „Eskizus“ jis žavėjosi Šešuolių krašto šviesuoliu kunigu Jonu Kunigėliu, kuris kūrė mokyklas ir savo lėšomis mokė vietinį jaunimą, mylėjo parapiją, jai skyrė daug gerų darbų. Baigdamas kalbėti susirinkusiuosius S. Budraitis pakvietė atvykti į įspūdingus Oninių atlaidus.

Dėmesys kariuomenei

Tarpukario Lietuvos kariuomenės Pirmojo pėstininkų pulko kario sūnus ukmergiškis Vytautas Gipas papasakojo apie DLK Gedimino pulką, dislokuotą Ukmergėje, priminė Lietuvos kariuomenės šventes. Pašnekovas su dideliu gailesčiu pareiškė, kad Ukmergėje neliko istorinio kareivinių pastato, kuris dėl valdžios neūkiškumo ir aplaidumo tapo tik griuvėsių krūva. Į „Eskizų“ pristatymą atvyko ir Lietuvos kariuomenės LDK Gedimino štabo bataliono vadas, pulkininkas leitenantas Gintaras Jurčiukonis. Jis pratęsė Lietuvos kariuomenės bičiulio V. Gipo prisiminimus apie DLK Gedimino pulką ir pristatė dabartinę kariuomenę bei Gedimino štabo batalioną. 1997 m. V. Gipo pastangų dėka buvo parašytas kreipimasis LR Prezidentui su prašymu, kad kuriam nors Lietuvos kariuomenės daliniui, dislokuotam Vilniuje, būtų suteiktas garbingas DLK Gedimino vardas ir kad šis dalinys perimtų 1-ojo pėstininkų DLK Gedimino pulko tradicijas, gerbtų šio pulko praeitį. 1998 m. batalionas buvo pervadintas į Štabo batalioną, jam buvo suteiktas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino vardas. Deltuvos almanacho „Eskizai“ redaktorius V. Česnaitis, perduodamas G. Jurčiukoniui naujausią almanacho leidinį, išreiškė mintį, kad Ukmergėje vertėtų įamžinti DLK Gedimino pulko atminimą ir pastatyti monumentą Gedimino pulko kareiviui. Visi pritarė šio sumanymo įgyvendinimui.

Ilgesingi prisiminimai

Apie poetą Balį Rukšą ir jo kartą kalbėjo Vilniuje gyvenanti jo dukra Violeta Rukšaitė-Tapinienė. Besklaidydama naujausius „Eskizus“ moteris sakė suradusi savo giminės šaknis. „Skaitydama naująjį žurnalą pajutau gavusi tarsi „lašinę“, kuri pulsavo visu kūnu ir suteikė man neapsakomą jausmą“, – džiaugėsi V. Rukšaitė-Tapinienė. Vilnietė perskaitė laiškus iš savo tėvelio archyvo, kuriuose atsispindi nuoširdus jo susirašinėjimas su poetu Vladu Šlaitu. „Tėveliui B. Rukšui, gyvenančiam Jungtinėse Amerikos Valstijose, poetas V. Šlaitas rašė: nors ir gyvenu Londone, mano širdis nuolatos keliauja į karališkąją Ukmergę…“ – skaitė poeto dukra. Apie J. A. Šaltenio palikimą kalbėjo Vilniaus anykštėnų bendruomenės narys Antanas Gudelis. Profesorė Ona Voverienė „Eskizuose“ rašo: „Ilgai nešiojau šir- „Eskizų“ atradimai Vilniuje dyje Marijos Kinertaitės-Laugalienės vardą. Nuo tos dienos, kai pamačiau ją… už grotų fotografijoje „Valstiečių laikraštyje“. Sovietinio režimo politinė kalinė… jau dešimt metų laisvoje ir nepriklausomoje Lietuvoje… už grotų. Sunku buvo patikėti. Tekstą perskaičius viskas paaiškėjo… Lietuvių tautos budelių kolaborantai iki šiol mus tebekankina“.

 Padėkos žodžiai

„Eskizų“ pristatymo renginyje savo kūrybą, publikuotą almanache, skaitė brandaus amžiaus kūrėjai ir jaunimas. Akordeonu grojo Ukmergės meno mokyklos mokytojas Eugenijus Žurauskas, gitaromis skambino ir dainavo Karolina Širvelytė, Kamilė Šanteriova bei Artūras Gibavičius. Šventinę nuotaiką sukūrė Vilniaus mokytojų namų liaudiškos muzikos ansamblis „Kankleliai“. Už istorinės ir kultūrinės atminties metraščio „Eskizai“ veiklą dėkojo Vilniaus zanavykų bendrijos pirmininkas Albinas Vaičiūnas. Jis pristatė leidžiamą etnokultūros žurnalą „Suvalkija“. Sveikinimo žodžius savo bičiuliams ukmergiškiams tarė ir Vilniaus rokiškėnų klubo „Pragiedruliai“ pirmininkas Algis Narutis. Po oficialios dalies vyko diskusijos su kūrėjais, buvo apžiūrėta Ukmergės Užupio vidurinės mokyklos mokinių, kuriems vadovauja mokytoja Nijolė Paškauskienė, fotografijų paroda. V. Česnaitis dėkingas Vilniaus ukmergiečių bendruomenei, Ukmergės kultūros draugijai, Vilniaus įgulos karininkų ramovei bei UAB „Valdo leidykla“.

Posted in 2012, Publikacijos, Spaudos puslapiuose.